- sruogė
- srúogė sf. (1) žr. sruoga 1: Patidvi atsisėdusi suverpė viską ir apkabino visas sienas sruogėmis BsMtII192.
Dictionary of the Lithuanian Language.
sruogė
Look at other dictionaries:
sruogelės — sruogẽlės sf. pl. (2); TksTŽ tech. siūlų atliekos (iš bandymų) … Dictionary of the Lithuanian Language
išruogti — išruõgti, ia, ìšruogė 1. intr. Lk liautis lynoti, dulksnoti: Kad išruogs, būs graži Varn. 2. tr. tekant išgriauti, išplauti: Nūnai gerai lijo, net ravus išruogė Kb. ruogti; išruogti … Dictionary of the Lithuanian Language
sruoga — sf. (1), sruogà Dk 1. JbL214, I, M, L, Rtr, LL90, Š, BŽ251, NdŽ, KŽ, DŽ, Tt, Nmk, Trg, Krš, Ar, Rd, Lnkv, Slč, Paį, Nj, Šd iš ritės ant lankčio nuvyti siūlai: Padėjau drobes, gijas, sruogas ant blykio balinti JI219. Moteriškosios subruzdo… … Dictionary of the Lithuanian Language
